Fotografuoju lauke: blykstes naudojimas sauletu oru

Dažnai būna taip, kada fotografuojant lauke fonas įamžinamas pakankamai aiškiai ir šviesiai, o stovintis žmogus tampa tamsus, o jo veido bruožai sunkiai įžiūrimi. Taip gali nutikti todėl, kad fotoaparatas automatiškai įvertina apšvietimą ir nustato ekspoziciją bei išlaikymą atsižvelgdamas į bendrą kadre esantį apšvietimo intensyvumą, parinkdamas fotografavimo parametrus pagal dominuojantį kadre apšvietimą. Tokio fotografavimo rezultatas yra pakankamai aiškus fonas ir tamsus žmogaus veidas. Kartais tai bandoma ištaisyti didinant išlaikymą rankiniu būdu ar naudojant didesnę ISO reikšmę, tačiau ir tai ne visada duoda teigiamus rezultatus. Tokių koregavimų pasekmė taip pat gali sukelti nepasitenkinimą: kartais gali pavykti išspręsti veido apšvietimo problemą, tačiau gali nukentėti fono įtaigumas ir grožis, jei jį būtina užfiksuoti.
Kaip šią problemą galima išspręsti paprasčiau? Nenaudojant daug parametrų koregavimų trūkstamą veido apšvietimą galime kompensuoti pasinaudoję aparate esančia blykste. Naudodamiesi ja, galime ištaisyti intensyvaus fono apšvietimo keliamas problemas nuotraukoje. Veidą pašviesinsime tiek, kiek reikia. Vadinamųjų „pop up“ ir kitų įmontuotų blyksčių naudojimas gali pagelbėti išspręsti netolygaus apšvietimo problemą, ir kadre vaizdas atrodys geresnis. Daugelis visiškai pamiršta, kad aparatas turi blykstę, kuria sėkmingai galime naudotis ir saulėtą dieną. Pateikti du pavyzdžiai, kuriuose aiškiai matyti skirtumai nuotraukose, kur blykstė nebuvo naudojama, ir kur blykstė panaudota. Vienoje nuotraukoje veidas sunkiai įžiūrimas, o fonas aiškus. Kitoje nuotraukoje panaudota blykstė, kur fonas išlieka aiškus, tačiau išsprendžiama veido apšvietimo problema, nors lauke yra pakankamai šviesos. Be abejonės, profesionalūs fotografai gali kabinėtis dėl to, jog nuotraukoje pažeistos visos nuotraukos kompozicijos taisyklės, kad buvo galima kadre stovintį asmenį pastatyti kitoje pusėje, kad natūralus apšvietimas kristų žmogui į veidą ir taip toliau... Tačiau kelionėse dažnai tenka susitaikyti su tuo, kad visi asmenys nenori arba neturi laiko pozuoti ir reikia naudotis visomis greitai pasiekiamomis priemonėmis normaliam kadrui gauti. Ir kuo skubiau.
Trumpi patarimai.
1. Įjunkite fotoaparatą, parinkite dalinai programuojamą režimą P.
2. Įjunkite priverstinio blykstės veikimo režimą (dažniausiai tai parodo žaibo simbolis), kai kuriuose aparatuose blykstė yra pakeliama rankiniu būdu, arba pakeliama automatiškai, nuspaudus blykstės įjungimo mygtuką.
3. Fotografuokite. Aparatas parinks tokius darbo parametrus, kad kadre būtų teisingai suderintas ir fono, ir objekto apšvietimo įvertinimas, bei parinkti tam tinkamiausi fotografavimo parametrai.
4. Jei veidas kadre tampa per šviesus, galima parinkti blykstės galios mažinimo režimus, paprastai tai būna neigiamos blykstės galios kompensavimo reikšmės (jei fotoaparatas tokią funkciją turi, tai būna įvardinama kaip „Flash Expocorrection“, „Flash Range“, „Flash Exp Compensation“ ir kitaip). Tačiau jei ir tai nepadeda, ir veidas visgi išlieka per šviesus, galima veido apšvietimą mažinti atsitraukdami kiek toliau nuo fotografuojamo žmogaus. Ir atvirkščiai, jei veidas per tamsus, prieikite arčiau.
5. Po fotografavimo nepamirškite fotoaparato darbinius parametrus, kuriuos naudojote atstatyti į pradinę padėtį.
Fotoaparate esančios blykstės dažniausiai yra nedidelės galios, todėl jos efektyvumas bus veiksmingas tik tam tikru atstumu, kurį gamintojas nurodo fotoaparato aprašyme. Tad jei jos galios nepakanka, galima pasinaudoti papildoma išorine blykste. Išorinės blykstės naudojimas nėra suderinamas su visais fotoaparatais, tam turi būti atitinkamas kronšteinas ar bent kontaktai jai prijungti. Išorinės blykstės galia yra žymiai didesnė, todėl ji padeda išspręsti daug apšvietimo problemų. Daugelis nebrangių mėgėjiškų fotoaparatų jungčių tokiai blykstei neturi.
Siekiant išvengti raudonų akių nuotraukoje, kai fotografuojate tamsioje aplinkoje, taip pat ir lauke, įjunkite raudonų akių panaikinimo („red eye reduction“, „red eye removal“ ir kt.) režimą - blykstė prieš apšviesdama kadrą duos keletą labai silpnų impulsų, kurie privers akies vyzdį susitraukti (raudonos akys nuotraukose matomos tada, kai tiesioginė blykstės šviesa atsispindi nuo akių dugno kraujagyslių).
Norėdami apšviesti didesnį plotą arba kuo geriau apšviesti antrą kadro planą, blykstės galingumo korekciją nustatykite teigiamą (padidinkite galingumą), o ekspozicijos korekciją - neigiamą.
Lauke, esant labai ryškiai saulei, ir ypač vidudienį, ant veidų atsiranda labai negražūs aštrūs šešėliai. Įmontuota blykstė gali pagelbėti ir čia, pašviesdama tamsius šešėlius. Jei veido apšvietimo problema sunkiai išsprendžiama, ir veidas visgi lieka pernelyg išbalintas, reikėtų pabandyti išsklaidyti blykstės šviesą. Tam gali būti naudojamos šviesos sklaidymo priemonės, matiniai blykstės gaubtai, perforuoti blykstės filtrai arba paprasčiausias matinis stiklas. Šviesos sklaidymo priemonę galima pasigaminti ir pačiam, tereikia plono matinio balto popieriaus arba plonos matinės plastmasės gabalėlio. Be to, kuo didesnis plotas yra apšviečiamas, tuo švelnesni gaunami šešėliai, mažesni apšvietimo skirtumai tarp pirmo ir antro kadro plano. Pateikiama trumpa pamokėlė. Sėkmės fotografuojant bet kokiu oru.

Adobe Lightroom 2.0 - jau ne beta versija

„Adobe“ nusprendė paleisti į rinką „Adobe Lightroom 2.0“.

„Adobe“ nusprendė paleisti į rinką „Adobe Lightroom 2.0“ taip užbaigdama beta versijos bandymus. Programa skirta profesionalams, nuotraukų tvarkymui. „Adobe Lightroom 2.0“ naujoje versijoje atsirado galimybė nuotraukas redaguoti dalimis. Galima naudoti įvairius filtrus, nuotraukų redagavimo įrankius. Nuotraukas galima redaguoti nekeičiant pradinės nuotraukos bylos, taip nesugadinsite nuotraukos. Patobulintas nuotraukų spausdinimo įrankis (lankstus spausdinimas, kai galima spausdinti įvairių dydžių ir formato nuotraukų paketus). Pagerinta sąsaja su tradicine „Photoshop CS3“ versija, atsirado galimybė naudoti du monitorius iškart, spartesnis programos veikimas. Galima dirbti su originaliomis nuotraukomis „Offline“ režimu, tvarkyti nuotraukas skirtingose duomenų bazėse. Ši programa taip pat yra suderinama su 64 bitų technologija. Programoje yra tokios funkcijos kaip „Merge to Panorama in Photoshop“, „Merge to HDR in Photoshop“. Profesionalams, kurie neapsieina be rimto nuotraukų tvarkymo įrankio, ši programa tikrai patiks.

Patobulinta programa turėtų kainuoti apie 1000 litų (299 USD): www.adobe.com.
Taip pat galite išbandyti ir bandomąją versiją.

Saules zuikuciai nuotraukose: pagauti ar nepagauti

Daugelis pradedančiųjų fotografų susiduria su iš pažiūros, paprasta, tačiau nesunkiai išsprendžiama problema – nuotraukose atsirandančiais šviesos blyksniais, dar vadinamais saulės zuikučiais. Šie išdykėliškai nuotraukose atsirandantys šviesos efektai yra ne kas kita, o paprasčiausi šviesos atspindžiai, susidarantys šviesai pereinant per fotoaparato objektyvo dalis, taip nukeliaudami į fotoaparato vaizdą fiksuojantį jutiklį. Dažnai nuotraukos dėl šios priežasties tampa nepatrauklios, o atsirandantys šviesūs plėmai neretai gadina ir norimo nufotografuoti objekto vaizdą. Tai nutinka fotografuojant patalpoje, naudojant blykstę, fotografuojant prieš šviesos šaltinį, saulę, žibintus, automobilio šviesas ir tt.
Kaip tokių šviesių dėmių nuotraukose išvengti? Ar yra kokių techninių priemonių nuotraukų kokybę pagerinti? Be jokios abejonės – yra. Vienas iš būdų – nuotraukų redagavimo programos. Tačiau tai pakankamai daug laiko reikalaujantis užsiėmimas. Norint kokybiškai redaguoti nuotraukas, reikia turėti ir šiokių tokių įgūdžių naudotis turima programa. Viena populiariausių programų – „Adobe Photoshop“, kuri kainuoja nemažus pinigus (ją labiau mėgsta profesionalūs fotografai, dizaineriai). Nemokamos programos dažniausiai neturi nuotraukų redagavimo funkcijų, jomis negalima retušuoti norimos nuotraukos dalies, o jei ir yra tokia funkcija, dažnai ji turi labai ribotas galimybes. O jeigu norite tai atlikti ypač greitai, nuotrauka gali netekti ir savito žavesio, nes kiekviena programa palieka nuotraukoje savo pėdsaką, kuris gali būti matomas nuotrauką padidinus.
Paprastas sprendimo būdas. Nesigilinant į nuotraukų redagavimo galimybes šią problemą galima išspręsti kitu būdu, naudojant vadinamąsias blendas arba dangtelius fotoaparato objektyvui. Yra pakankamai didelis asortimentas Canon, Nikon, Pentax, Sigma, Tokina, Tamron ir kitiems objektyvams. Kai kurių mėgėjams skirtų fotoaparatų komplekte tokie dangteliai yra. Tačiau jie komplekte – retenybė. Netgi ne visi atskirai įsigyjami objektyvai komplekte turi tokius dangtelius – blendas. Tokius dangtelius galima įsigyti daugelyje fototechnikos salonų. Ir kainuoja jie palyginti nedaug – nuo 20 iki 1500 (profesionaliems objektyvams) litų (originalios objektyvų gamintojų blendos yra brangesnės, antrinių gamintojų - pigesnės). Taip vadinama blenda – objektyvo dangtelis, naudojamas pašalinti nereikalingą šviesą, kuri nedalyvauja kuriant vaizdą, tačiau sukuria neigiamus vaizdo iškraipymus ir pašalinius efektus. Blendos yra įvairių formų: paprastos cilindro formos, apvalios, karpytos, dumplių pavidalo ir t.t. Apvalios blendos nuo parazitinės šviesos apsaugo kadro kampus dažniausiai tik iš vienos pusės. Karpytos blendos (vadinamosios „Petal Hood“) pagamintos taip, kad užstotų šviesą atsižvelgiant į kadro kraštines – vienodai gerai apsaugo nuotrauką nuo nepageidaujamo efekto pagal visas kadro kraštines. Šie dangteliai ypač praverčia fotografuojant patalpose, studijoje, kur gausu šviesą atspindinčių daiktų, bei naudojant blykstę, kai nežinia iš kur nuotraukoje gali atsirasti nepageidaujamų blyksnių.
Kaip išsirinkti? Priedų gamintojai siūlo pakankamai didelį šių gaminių asortimentą, tik reikia rasti sau tinkamą.
1. Dangtelis pasirenkamas pagal objektyvo priekyje esančio sriegio matmenis arba pagal tvirtinimo bei fiksavimo ant objektyvo dydį. Tinka tiek cilindro formos tiek karpyti dangteliai.
2. Pagal objektyvo židinio nuotolį – plačiakampiams objektyvams yra tinkamos trumpesnės, teleobjektyvams – ilgesnės.
3. Medžiaga iš kurios pagamintas dangtelis – kokybiški yra metaliniai ir plastikiniai, originalaus gamintojo, paprastesni – antrinių gamintojų (nenustebkite, jei bus sunku uždėti), guminiai ir silikoniniai (deformuojasi krepšyje, dažnai tenka palaukti, kol guma išsitiesins), popieriniai (vienkartiniai).
Pastaba: rinkitės tik Jūsų objektyvui tinkantį dangtelį (pagal objektyvo aprašymą), nes netinkamas dangtelis artinant užstos vaizdo dalį, apie nuotrauką bus tamsus žiedas. Be to, naudojant didesnio ilgio dangtelį jis taip pat gali užstoti ir įmontuotos aparate blykstės šviesą, jei bus reikalinga fotoaparato blykstė, ypač jei fotografuosite arti esančius daiktus.

Ką daryti, jei niekur nerandate įsigyti Jums reikalingo dangtelio arba jį pametėte? Paprasčiausiai imti ir pačiam pasigaminti iš popieriaus. Kaip tai padaryti, galite sužinoti paieškoję interneto tinklapiuose. Mėgėjui pravers vadinamoji skiltis – pasidaryk pats, mėgstantiems eksperimentuoti ar praradusiems viltį įsigyti dangtelį. Tereikia namuose turėti spausdintuvą ir juodų dažų. Pagal gautą instrukciją atsisiunčiate lekalą-formą, atsispausdinate, iškerpate ir nudažote turima priemone, pritvirtinate. Mokantys elgtis su plastiku, tai gali pasigaminti ir iš šios medžiagos. Keliolika minučių ir Jūsų nuotraukose neliks nepageidaujamų šviesos efektų – saulės zuikučių. Tokių dangtelių galite pasigaminti tiek, kiek Jums reikia. Ir beveik už dyką.
Sėkmės fotografuojant be saulės zuikučių.

Kaip naudoti poliarizacini filtra?

Fotografuojant peizažus ir gamtą kai diena būna giedra, dažnai susiduriame su problema, kai nuotraukose dangaus spalva tampa blanki, o tolumoje esantys objektai ir horizontas tarsi pranyksta migloje. Tai nutinka ore esant drėgmei, kuri trukdo užfiksuoti gyvus ir ryškius objektus. Labiausiai matomas miglos efektas, kai norimi užfiksuoti objektai yra pakankamai toli. Vienas iš būdų padėti fotoaparatui įamžinti ryškius vaizdus - pasinaudoti poliarizuojančiu šviesą filtru, taip vadinamu poliarizaciniu filtru.

Čia pateikiami du nuotraukų pavyzdžiai, kurios buvo darytos esant giedram orui, šviečiant kaitriai saulei. Gautą pirmąją nuotrauką kiek gadina ore tvyranti migla, rezultatą menkina kontrasto stoka, migloti toliai ir neryškus dangus. Kita nuotrauka yra daryta beveik tuo pačiu metu, tomis pačiomis apšvietimo sąlygomis, naudojant šviesą poliarizuojantį filtrą. Akivaizdžiai yra matomas pokytis nuotraukoje: filtras buvo pasuktas taip , kad būtų išgaunamas didžiausias jo panaudojimo efektas. Nuotraukoje migla tarsi dingo, vaizdas tapo gyvesnis ir ryškesnis. Kaip panaudoti šviesą poliarizuojantį filtrą norimam efektui išgauti ir kaip nuotraukoms suteikti gyvybingumo, galite pasižiūrėti pateiktoje vaizdo medžiagoje. Toliau paminėsime, ką reikėtų daryti, kad nuotraukos taptų gyvesnės ir teiktų daugiau džiaugsmo.
Keletas patarimų apie šviesą poliarizuojančių filtrų naudojimą.
1. Filtro įsigijimas. Šviesą poliarizuojančiais filtrais prekiauja daugelis fototechnikos salonų. Kaina – nuo 90 litų. Tinkamą filtrą įsigyti padės žvilgsnis į objektyvo priekinę dalį, kur būna užrašytas naudotino filtro skersmuo (milimetrais). Canon 18-55 mm ir Olympus 14-42 mm komplekte esantiems objektyvams yra tinkami 58 mm skersmens filtrai. Nikkor ir Pentax 18-55 mm komplekte esantys objektyvai yra pritaikyti 52 mm skersmens filtrų naudojimui. Sony 18-70mm vadinamieji „kitiniai“ objektyvai turi 55 mm skersmens sriegį filtrui prisukti.
2. Filtrą prisukite švelniai, tiksliai pataikydami į sriegių griovelius. Neužsukite per stipriai, nes gali kilti problemų nuimant. Kai filtras yra prisuktas, pasukite sukamą filtro dalį taip, kad gautumėte didžiausią naudojamą filtro efektą (taip kontroliuojamas atspindžių intensyvumas). Sukant filtrą jo laidumo šviesai savybės keičiasi, todėl efektą sekite vaizdo ieškiklyje arba fotoaparato ekrane. Parinkite labiausiai tinkamą efektą ir nustokite sukti filtrą. Filtro efektas taip pat priklauso ir nuo krintančios į objektą šviesos kampo. Šviesos kryptis gali padidinti ar sumažinti filtro poveikį. Manoma, kad geriausi rezultatai yra gaunami, kai fotografuojama lygiagrečiai saulės spindulių krypčiai.
3. Kad padidintume naudojamo filtro efektą, savo fotoaparato nustatymuose sureguliuokite baltos šviesos balansą, parinkdami „Daylight“ režimą arba jo atitikmenį. Taip pat tam galite panaudoti ir „Exposure Compensation“ funkciją, pavyzdžiui nustatydami reikšmes -2/3 arba -1 EV. Taip gaunamam vaizdui suteiksite daugiau dramatiškumo ir gaunamas vaizdas bus gyvesnis.
4. Nufotografavę norimus vaizdus nepamirškite nuimti filtrą ir nustatyti fotoaparato pradinius režimus. Filtrą galite naudoti toliau, jei diena yra ypač saulėta, o šviesa tiesiog „degina“ nuotraukas vieną po kitos, t.y. filtras kiek sumažins per didelį šviesos poveikį.
Dėmesio! Pastabos.
Poliarizuojantis filtras sumažina šviesos srautą, patenkantį į fotoaparatą. Dėl šios priežasties fotoaparatas naudoja ilgesnės trukmės ekspozicijos režimus. Tai, be abejonės, padidina vibracijos ir judesio įtaką nuotraukoms, dėl to reikia stengtis fotoaparatą laikyti stabiliau, o fotografuojant nepajudinti.
Poliarizuojantis filtras didžiausią poveikį turės saulėtą dieną ir esant pakankamam apšvietimui. Jei lauke apsiniaukę arba pernelyg debesuota, filtro poveikio galite ir nepastebėti. Išskyrus tai, jog sumažins šviesos srautą, parenkantį į fotoaparatą. Taip pat jo efektas gali būti nepastebimas naudojantis patalpoje ir vakare bei naktį.
Kartais poliarizuojantis filtras gali sukelti nepageidaujamus spalvų bei kontrasto iškraipymus, todėl, sukant jį, filtro poveikį galite sumažinti. Tokiu atveju nufotografuokite dvi nuotraukas, vieną su filtru, kitą be jo, ir tada patys nuspręsite, kuri nuotrauka Jums labiau tinka.
Kad garantuoti teisingą filtro panaudojimą, reikia turėti omenyje tai, kad fotoaparato komplekte esantys objektyvai (pigūs) fokusuojant pasuka objektyvo priekinę dalį kartu su poliarizuojančiu filtru. Kad išvengtume netikslumų, fokusuojant nuspauskite užrakto mygtuką ne iki galo, kad aparatas galėtų atlikti fokusavimą ir tik tada baikite reguliuoti poliarizuojantį filtrą , jį pasukdami iki reikiamos padėties. Tada bus gautas norimas efektas ir galėsite užbaigti fotografavimą.
Pastabos apie poliarizuojančius filtrus.
Poliarizuojantys filtrai būna dviejų tipų – „Linear“ (LPL) ir „Circular“ (CPL). Skaitmeniniams veidrodiniams fotoaparatams yra naudojami antrojo tipo filtrai, kurie netrukdo šiuolaikiniam aparatui atlikti atstumų matavimo ir fokusavimo funkcijų, todėl rekomenduojama įsigyti tik juos.
Populiariausi šiuo metu yra „Hoya“ filtrai, turintys HMC dangą, gerinančią praleidžiamo šviesos srauto savybes. Multi Coated“ danga pagerina filtro savybes. Ypač kokybiški yra „Rodenstock“ filtrai.
Poliarizuojantys filtrai gali šiek tiek tamsinti vaizdą, ypač nuotraukų kraštuose. Tai yra pastebima naudojant plataus matymo kampo („Ultra Wide“) objektyvus – matomas kraštuose vaizdas yra aiškiai tamsesnis. Norint tokį efektą sumažinti, reikia naudoti plonesnius CPL filtrus. Vieni ploniausių ir puikiai tinkantys plačiakampiams objektyvams - „Rodenstock“ filtrai. Jie už sumokėtus pinigus „atidirba“ dukart tiek.
Panaudoti duomenys iš http://www.dslrtips.com.

Fotografija: kai uzklumpa lietus

Beveik kiekvienuose namuose yra fotoaparatas o kai kuriuose – netgi keli. Kai po ranka atsiranda fotoaparatas, daugeliui jis tampa kelionių ar eilinių pasivaikščiojimų nuolatiniu palydovu. Puiku, jei oras leidžia naudotis juo, kai diena saulėta ar apniukusi. Tačiau ką daryti, jei netikėtai ima byrėti lašeliai, ima pliaupti lietus kaip iš kibiro ar danguje esantys debesys su lietumi nežada trauktis ilgam? Apžvelkime iš pažiūros elementarius dalykus, tačiau gana svarbius fotografui.
Turistams. Ruošdamiesi kelionėn, jie, dažniausiai, saugo nuo drėgmės reikalingą techniką sandariai pakuodami į neperšlampamas priemones, tam panaudodami polietileninius maišelius, tvirtai juos užrišdami. Fotografavimo technika (fotoaparatas, objektyvai, juostos, įkrovikliai, kortelės ir kita). turi būti ypač gerai įpakuoti, jokiu būdu negalima leisti sušlapti. Fotografavimo techniką keliaujant reikia laikyti saugesnėje vietoje (automobilio salone, o keliaujant valtyje, jei yra galimybė, stengtis pritvirtinti). Jei įranga sušlapo, kuo greičiau reikia ją išimti iš pakuotės, nusausinti turimomis priemonėmis ir išdžiovinti. Geriau bus, jei tam būsite pasiruošę ir turėsite tam skirtų valymo priemonių.

Sušlapusio neįjunkite. Jokiu būdu sušlapusio fotoaparato neįjunkite, o leiskite visiškai išdžiūti. Drėgmė, esanti įjungimo metu fotoaparate, gali sukelti elektros sistemos gedimus ir sugadinti fotoaparatą nepataisomai. Jei naudojatės veidrodiniu aparatu, yra galimybė objektyvą nuimti ir išdžiovinti šias dalis atskirai, tačiau jokiu būdu vidinių dalių nevalykite patys, o šį darbą palikite serviso meistrams. Veiksmai kai fotoaparatas sušlampa:
1. Sulijus nedelsiant išjunkite.
2. Išimdami fotoaparato nevartykite, nusausinkite toje pačioje padėtyje, kaip ir išėmėte.
3. Neįjunkite. Padėkite ant sauso, drėgmę sugeriančio pagrindo.
4. Jei aparatas ardomas, atsargiai nuimkite dangtelį, filtrus, atjunkite objektyvą. (veidrodinio DSLR aparato).
5. Leiskite išdžiūti ir tik visiškai išdžiūvus galite įjungti. Nebandykite remontuoti patys.
Draudžiama: džiovinti ant radiatoriaus, plaukų džiovintuvu, arti įkaitusių paviršių, saulės atokaitoje (ypač automobilyje), nes tai gali deformuoti aparato mazgus ir sugadinti prietaisą nepataisomai.
Ką daryti? Jei netikėtai užklumpa lietus? Pirmiausia, neturint specialių priemonių fotografavimui lietuje, pasinaudokite po ranka esančiomis priemonėmis. Turimas plastikinis krepšelis iš prekybos centro puikiai tam pasitarnaus: dugne prapjaukite skylę objektyvui ir, į jį įdėję fotoaparatą, turėsite puikią laikiną priemonę apsaugai nuo lietaus. Užklupus lietui, pravers ir turimas skėtis, tačiau teks paprašyti, kad kas nors jį palaikytų...
Ruošiamės fotografuoti lietuje. Dažnai, dėl apšvietimo stokos, su savimi imame stovą. Tai palengvina fotografavimą lietuje, juolab, kad prie trikojo stovo galima pritvirtinti skėtį, kuris apsaugos nuo lietaus, jei nepučia stiprus vėjas. Pučiant vėjui, tenka fotoaparatą pridengti tuo pačiu plastikiniu krepšeliu, o išorinį objektyvo lęšį gali nuo lašų apsaugoti gaubtas (taip vadinama „blenda“). Gaubtas yra puikus įrankis apsaugai nuo lašų ant stiklinio paviršiaus...
Dar mažiau problemų turėsite prieš fotografuodami lietuje įsigiję tam reikalingus atributus: lengvą stovą, neperšlampamą krepšį ar kuprinę su apsauga nuo lietaus, apsaugą fotoaparatui nuo lietaus. Tam tinka Manfrotto stovai, Cullmann krepšiai, Kata kuprinės ir Kata apsaugos nuo lietaus fotoaparatams, kuriuos be vargo galite įsigyti...
Atsparumas drėgmei. Dar vienas būdas pernelyg nebijoti lietaus yra įsigyti drėgmei ir vandeniui atsparų fotoaparatą, kuris kiek palengvins fotografo dalią lietuje, tačiau tokių fotoaparatų nėra itin daug...
Taigi, galime teigti, kad panaudojus turimas arba įsigytas priemones apsaugai nuo lietaus, net ir didžiausia vėtra nebus baisi, o gautos nuotraukos stebins ne tik kitus, bet ir patį fotografą. Su fotoaparatu elkitės pagarbiai, nes tai Jūsų draugas kelionėje ir namuose.
Visas straipsnis : www.fotofabrikas.lt

Ziema ziema, nebek dar is kiemo :)

Žiema žiemužė...

Ką gi, pamažu ateina taip nelaukti, o gal ir laukti šalčiai. Užėjus šalčiams keičiam padangas, akumuliatorius, apsivelkam šiltais rūbais, sandarinam langus :) O kaip gi reiktų elgtis su fotoaparatais ir vaizdo kameromis?

Beveik visų fotoaparatų rekomenduojama darbo temperatūra yra 0-40 laipsnių pagal Celsijų. Fotografuojant prie žemesnių temperatūrų gali strigti LCD ekranas (rodyti sulėtintą vaizdą), taip pat baterijos daug greičiau išsikrauna, nes šaltas fotoaparatas naudoja daugiau energijos. Bet čia jau fizika. O mes žiūrėkim į tai praktiškai :)

Patartina nusipirkt "šiltesnį" storesnį dėklą (vieni jų, neseniai prekyboje atsiradę itin patogūs ir praktiški "PELI" lagaminai), arba tiesiog fotoaparatą pasikišt po drabužiais, kad jis šilumos gautu nuo kūno, ir išsitraukt tik reikiamu momentu. Taip pat turėkite "šiltų" papildomų baterijų tam atvejui, jei vis tik išsikrautų pagrindinės. Visa tai galioja ir video kameroms. Aišku didelių gabaritų nelabai užsikišim užantin, todėl tokiu atveju patartina įsigyt pašiltintą dėklą.

Tačiau jei jau gavosi taip kad pamiršote ir sušaldėte, tai įėjus į šiltą patalpą palikite fotoaparatą ar kamerą bent 2 val., kad įgautų kambario temperatūrą. Aparato viduje susidarę drėgmės lašeliai gali sudeginti kokią mikroschemą, o tada jau teks nešt jį į taisyklą. Kita vertus fotoaparatas fotoaparatui nelygu :) Vienas gal jautresnis šalčiui, kitas - patvaresnis.

Tai gal labiau teoriški patarimai, tačiau manau nesinorėtų eksperimentuoti praktiškai :)
Šiek tiek plačiau apie fotografavimą žiemą ir fotoaparato priežiūrą - čia...

Geros žiemos visiems ir gražių kadrų! :) Taip pat parašykit kaip Jūs prižiūrite savo fotoaparatus ir kameras, naudingi patarimai visada reikalingi :)

Beje, mūsų BLOG'ą galite pasiekti jau ir šiuo adresu: www.fotofabrikas.lt/blog