Fotografuoju lauke: blykstes naudojimas sauletu oru

Dažnai būna taip, kada fotografuojant lauke fonas įamžinamas pakankamai aiškiai ir šviesiai, o stovintis žmogus tampa tamsus, o jo veido bruožai sunkiai įžiūrimi. Taip gali nutikti todėl, kad fotoaparatas automatiškai įvertina apšvietimą ir nustato ekspoziciją bei išlaikymą atsižvelgdamas į bendrą kadre esantį apšvietimo intensyvumą, parinkdamas fotografavimo parametrus pagal dominuojantį kadre apšvietimą. Tokio fotografavimo rezultatas yra pakankamai aiškus fonas ir tamsus žmogaus veidas. Kartais tai bandoma ištaisyti didinant išlaikymą rankiniu būdu ar naudojant didesnę ISO reikšmę, tačiau ir tai ne visada duoda teigiamus rezultatus. Tokių koregavimų pasekmė taip pat gali sukelti nepasitenkinimą: kartais gali pavykti išspręsti veido apšvietimo problemą, tačiau gali nukentėti fono įtaigumas ir grožis, jei jį būtina užfiksuoti.
Kaip šią problemą galima išspręsti paprasčiau? Nenaudojant daug parametrų koregavimų trūkstamą veido apšvietimą galime kompensuoti pasinaudoję aparate esančia blykste. Naudodamiesi ja, galime ištaisyti intensyvaus fono apšvietimo keliamas problemas nuotraukoje. Veidą pašviesinsime tiek, kiek reikia. Vadinamųjų „pop up“ ir kitų įmontuotų blyksčių naudojimas gali pagelbėti išspręsti netolygaus apšvietimo problemą, ir kadre vaizdas atrodys geresnis. Daugelis visiškai pamiršta, kad aparatas turi blykstę, kuria sėkmingai galime naudotis ir saulėtą dieną. Pateikti du pavyzdžiai, kuriuose aiškiai matyti skirtumai nuotraukose, kur blykstė nebuvo naudojama, ir kur blykstė panaudota. Vienoje nuotraukoje veidas sunkiai įžiūrimas, o fonas aiškus. Kitoje nuotraukoje panaudota blykstė, kur fonas išlieka aiškus, tačiau išsprendžiama veido apšvietimo problema, nors lauke yra pakankamai šviesos. Be abejonės, profesionalūs fotografai gali kabinėtis dėl to, jog nuotraukoje pažeistos visos nuotraukos kompozicijos taisyklės, kad buvo galima kadre stovintį asmenį pastatyti kitoje pusėje, kad natūralus apšvietimas kristų žmogui į veidą ir taip toliau... Tačiau kelionėse dažnai tenka susitaikyti su tuo, kad visi asmenys nenori arba neturi laiko pozuoti ir reikia naudotis visomis greitai pasiekiamomis priemonėmis normaliam kadrui gauti. Ir kuo skubiau.
Trumpi patarimai.
1. Įjunkite fotoaparatą, parinkite dalinai programuojamą režimą P.
2. Įjunkite priverstinio blykstės veikimo režimą (dažniausiai tai parodo žaibo simbolis), kai kuriuose aparatuose blykstė yra pakeliama rankiniu būdu, arba pakeliama automatiškai, nuspaudus blykstės įjungimo mygtuką.
3. Fotografuokite. Aparatas parinks tokius darbo parametrus, kad kadre būtų teisingai suderintas ir fono, ir objekto apšvietimo įvertinimas, bei parinkti tam tinkamiausi fotografavimo parametrai.
4. Jei veidas kadre tampa per šviesus, galima parinkti blykstės galios mažinimo režimus, paprastai tai būna neigiamos blykstės galios kompensavimo reikšmės (jei fotoaparatas tokią funkciją turi, tai būna įvardinama kaip „Flash Expocorrection“, „Flash Range“, „Flash Exp Compensation“ ir kitaip). Tačiau jei ir tai nepadeda, ir veidas visgi išlieka per šviesus, galima veido apšvietimą mažinti atsitraukdami kiek toliau nuo fotografuojamo žmogaus. Ir atvirkščiai, jei veidas per tamsus, prieikite arčiau.
5. Po fotografavimo nepamirškite fotoaparato darbinius parametrus, kuriuos naudojote atstatyti į pradinę padėtį.
Fotoaparate esančios blykstės dažniausiai yra nedidelės galios, todėl jos efektyvumas bus veiksmingas tik tam tikru atstumu, kurį gamintojas nurodo fotoaparato aprašyme. Tad jei jos galios nepakanka, galima pasinaudoti papildoma išorine blykste. Išorinės blykstės naudojimas nėra suderinamas su visais fotoaparatais, tam turi būti atitinkamas kronšteinas ar bent kontaktai jai prijungti. Išorinės blykstės galia yra žymiai didesnė, todėl ji padeda išspręsti daug apšvietimo problemų. Daugelis nebrangių mėgėjiškų fotoaparatų jungčių tokiai blykstei neturi.
Siekiant išvengti raudonų akių nuotraukoje, kai fotografuojate tamsioje aplinkoje, taip pat ir lauke, įjunkite raudonų akių panaikinimo („red eye reduction“, „red eye removal“ ir kt.) režimą - blykstė prieš apšviesdama kadrą duos keletą labai silpnų impulsų, kurie privers akies vyzdį susitraukti (raudonos akys nuotraukose matomos tada, kai tiesioginė blykstės šviesa atsispindi nuo akių dugno kraujagyslių).
Norėdami apšviesti didesnį plotą arba kuo geriau apšviesti antrą kadro planą, blykstės galingumo korekciją nustatykite teigiamą (padidinkite galingumą), o ekspozicijos korekciją - neigiamą.
Lauke, esant labai ryškiai saulei, ir ypač vidudienį, ant veidų atsiranda labai negražūs aštrūs šešėliai. Įmontuota blykstė gali pagelbėti ir čia, pašviesdama tamsius šešėlius. Jei veido apšvietimo problema sunkiai išsprendžiama, ir veidas visgi lieka pernelyg išbalintas, reikėtų pabandyti išsklaidyti blykstės šviesą. Tam gali būti naudojamos šviesos sklaidymo priemonės, matiniai blykstės gaubtai, perforuoti blykstės filtrai arba paprasčiausias matinis stiklas. Šviesos sklaidymo priemonę galima pasigaminti ir pačiam, tereikia plono matinio balto popieriaus arba plonos matinės plastmasės gabalėlio. Be to, kuo didesnis plotas yra apšviečiamas, tuo švelnesni gaunami šešėliai, mažesni apšvietimo skirtumai tarp pirmo ir antro kadro plano. Pateikiama trumpa pamokėlė. Sėkmės fotografuojant bet kokiu oru.

Revoliucija fotografijoje: PANASONIC ir OLYMPUS su nauja 4/3 standarto mikrosistema

Kompanijos „OLYMPUS“ ir „PANASONIC“ šiandien pristatė naująją „Micro Four Thirds System“ standarto sistemą, kuri leis sukurti keičiamųjų lęšių sistemas mėgėjiškoms fotokameroms. Ar tai paveiks skaitmeninių veidrodinių D-SLR fotoaparatų rinką, pamatysime. Be jokios abejonės, sukurta sistema yra kaip atsvara daugiau kainuojančioms veidrodinių aparatų sistemoms, tačiau ji bus pritaikyta veikti be veidrodinio mechanizmo. Kuo ši sistema bus pranašesnė ir patrauklesnė vartotojui? Keletą dalykų galima jau dabar paminėti:

1. Mažesni nei veidrodinio fotoaparato matmenys, mažesnė optinė sistema, lęšiai.

2. Nereikalingas veidrodžio mechanizmas, dėl to apie 50% sumažėja atstumas tarp objektyvo montavimo vietos ir jutiklio.

3. Gyvos peržiūros „Live view“ ir kontrasto nustatymo sistema AF.

4. Filmavimo režimų galimybė. Veidrodiniuose nėra.

5. Nereikalingas optinis vaizdo ieškiklis, visą stebėjimą galima atlikti ekrane arba elektroniniame vaizdo ieškiklyje EVF.

6. 6 mm sumažintas lęšių tvirtinimo įtaiso skersmuo su didesniu kontaktų skaičiumi (vietoje 9 bus naudojama 11 kontaktų).

7. Naujasis formatas suderinamas su dabar naudojama 4/3 sistemos lęšiais, bei galimybė panaudoti dabar gaminamus objektyvus naudojant perėjimo adapterį.

8. Jutiklio dydis išlieka nepakitęs, galima naudoti tuos pačius dabar gaminamus 18 x 13.5 mm dydžio jutiklius.

9. Galimybė sukurti naują fotoaparatų kartą, kuri greitai suras savo pirkėjus, bei neribota galimybė šiuos aparatus tobulinti.

Pranešime spaudai teigiama, kad veidrodiniai aparatai užima apie 7 procentus skaitmeninių fotoaparatų rinkos, tad buvo nutarta išplėsti šių aparatų bei jų priedų panaudojimo galimybes. Įsigijus naujosios „Micro Four Thirds System“ kartos aparatą bus galima panaudoti turimus veidrodinio aparato objektyvus mažesniam fotoaparatui. Be abejonės, bus sukurta ir nauja lęšių karta šiems fotoaparatams. Tačiau ar netaps nepakitęs jutiklio dydis pagrindine kliūtimi diegiant naujos kartos aparatus šalia veidrodinių aparatų, kuriuose jutiklio tobulinimui bei didinimui šiuo metu skiriamas ypatingas dėmesys. Nepakitęs jutiklio dydis gali tapti kliūtimi šalinant triukšmus nuotraukose, kurių taip gausu mėgėjiškuose aparatuose. Ar veidrodinių aparatų lęšiai tiek pagerins nuotraukų kokybę, kad į mažų jutiklių keliamus triukšmus galėsime užmerkti akis? Kaip sakoma, pagyvensime – pamatysime. O naujienos pabaigai tenka konstatuoti, kad šios sistemos pristatymas tikrai kiek sukrės skaitmeninių aparatų pasaulį, o kokio dydžio šis sukrėtimas bus, teks vertinti pasirodžius pirmoms šių aparatų siuntoms. Tikėtina, kad šių fotoaparatų kaina turėtų ženkliai skirtis nuo veidrodinių aparatų kainos. Didžiausias džiaugsmas turėtų būti tiems, kas turi keletą atliekamų nenaudojamų objektyvų ir nežino, kur juos galėtų pritaikyti. Dabar jau bus galima ir juos tinkamai panaudoti.

Paruošta pagal:

http://www.dcresource.com/news/newsitem.php?id=3767

http://www.dpreview.com/news/0808/08080501microfourthirds.asp

Saules zuikuciai nuotraukose: pagauti ar nepagauti

Daugelis pradedančiųjų fotografų susiduria su iš pažiūros, paprasta, tačiau nesunkiai išsprendžiama problema – nuotraukose atsirandančiais šviesos blyksniais, dar vadinamais saulės zuikučiais. Šie išdykėliškai nuotraukose atsirandantys šviesos efektai yra ne kas kita, o paprasčiausi šviesos atspindžiai, susidarantys šviesai pereinant per fotoaparato objektyvo dalis, taip nukeliaudami į fotoaparato vaizdą fiksuojantį jutiklį. Dažnai nuotraukos dėl šios priežasties tampa nepatrauklios, o atsirandantys šviesūs plėmai neretai gadina ir norimo nufotografuoti objekto vaizdą. Tai nutinka fotografuojant patalpoje, naudojant blykstę, fotografuojant prieš šviesos šaltinį, saulę, žibintus, automobilio šviesas ir tt.
Kaip tokių šviesių dėmių nuotraukose išvengti? Ar yra kokių techninių priemonių nuotraukų kokybę pagerinti? Be jokios abejonės – yra. Vienas iš būdų – nuotraukų redagavimo programos. Tačiau tai pakankamai daug laiko reikalaujantis užsiėmimas. Norint kokybiškai redaguoti nuotraukas, reikia turėti ir šiokių tokių įgūdžių naudotis turima programa. Viena populiariausių programų – „Adobe Photoshop“, kuri kainuoja nemažus pinigus (ją labiau mėgsta profesionalūs fotografai, dizaineriai). Nemokamos programos dažniausiai neturi nuotraukų redagavimo funkcijų, jomis negalima retušuoti norimos nuotraukos dalies, o jei ir yra tokia funkcija, dažnai ji turi labai ribotas galimybes. O jeigu norite tai atlikti ypač greitai, nuotrauka gali netekti ir savito žavesio, nes kiekviena programa palieka nuotraukoje savo pėdsaką, kuris gali būti matomas nuotrauką padidinus.
Paprastas sprendimo būdas. Nesigilinant į nuotraukų redagavimo galimybes šią problemą galima išspręsti kitu būdu, naudojant vadinamąsias blendas arba dangtelius fotoaparato objektyvui. Yra pakankamai didelis asortimentas Canon, Nikon, Pentax, Sigma, Tokina, Tamron ir kitiems objektyvams. Kai kurių mėgėjams skirtų fotoaparatų komplekte tokie dangteliai yra. Tačiau jie komplekte – retenybė. Netgi ne visi atskirai įsigyjami objektyvai komplekte turi tokius dangtelius – blendas. Tokius dangtelius galima įsigyti daugelyje fototechnikos salonų. Ir kainuoja jie palyginti nedaug – nuo 20 iki 1500 (profesionaliems objektyvams) litų (originalios objektyvų gamintojų blendos yra brangesnės, antrinių gamintojų - pigesnės). Taip vadinama blenda – objektyvo dangtelis, naudojamas pašalinti nereikalingą šviesą, kuri nedalyvauja kuriant vaizdą, tačiau sukuria neigiamus vaizdo iškraipymus ir pašalinius efektus. Blendos yra įvairių formų: paprastos cilindro formos, apvalios, karpytos, dumplių pavidalo ir t.t. Apvalios blendos nuo parazitinės šviesos apsaugo kadro kampus dažniausiai tik iš vienos pusės. Karpytos blendos (vadinamosios „Petal Hood“) pagamintos taip, kad užstotų šviesą atsižvelgiant į kadro kraštines – vienodai gerai apsaugo nuotrauką nuo nepageidaujamo efekto pagal visas kadro kraštines. Šie dangteliai ypač praverčia fotografuojant patalpose, studijoje, kur gausu šviesą atspindinčių daiktų, bei naudojant blykstę, kai nežinia iš kur nuotraukoje gali atsirasti nepageidaujamų blyksnių.
Kaip išsirinkti? Priedų gamintojai siūlo pakankamai didelį šių gaminių asortimentą, tik reikia rasti sau tinkamą.
1. Dangtelis pasirenkamas pagal objektyvo priekyje esančio sriegio matmenis arba pagal tvirtinimo bei fiksavimo ant objektyvo dydį. Tinka tiek cilindro formos tiek karpyti dangteliai.
2. Pagal objektyvo židinio nuotolį – plačiakampiams objektyvams yra tinkamos trumpesnės, teleobjektyvams – ilgesnės.
3. Medžiaga iš kurios pagamintas dangtelis – kokybiški yra metaliniai ir plastikiniai, originalaus gamintojo, paprastesni – antrinių gamintojų (nenustebkite, jei bus sunku uždėti), guminiai ir silikoniniai (deformuojasi krepšyje, dažnai tenka palaukti, kol guma išsitiesins), popieriniai (vienkartiniai).
Pastaba: rinkitės tik Jūsų objektyvui tinkantį dangtelį (pagal objektyvo aprašymą), nes netinkamas dangtelis artinant užstos vaizdo dalį, apie nuotrauką bus tamsus žiedas. Be to, naudojant didesnio ilgio dangtelį jis taip pat gali užstoti ir įmontuotos aparate blykstės šviesą, jei bus reikalinga fotoaparato blykstė, ypač jei fotografuosite arti esančius daiktus.

Ką daryti, jei niekur nerandate įsigyti Jums reikalingo dangtelio arba jį pametėte? Paprasčiausiai imti ir pačiam pasigaminti iš popieriaus. Kaip tai padaryti, galite sužinoti paieškoję interneto tinklapiuose. Mėgėjui pravers vadinamoji skiltis – pasidaryk pats, mėgstantiems eksperimentuoti ar praradusiems viltį įsigyti dangtelį. Tereikia namuose turėti spausdintuvą ir juodų dažų. Pagal gautą instrukciją atsisiunčiate lekalą-formą, atsispausdinate, iškerpate ir nudažote turima priemone, pritvirtinate. Mokantys elgtis su plastiku, tai gali pasigaminti ir iš šios medžiagos. Keliolika minučių ir Jūsų nuotraukose neliks nepageidaujamų šviesos efektų – saulės zuikučių. Tokių dangtelių galite pasigaminti tiek, kiek Jums reikia. Ir beveik už dyką.
Sėkmės fotografuojant be saulės zuikučių.

SONY "šyyypsenos" funkcija :)

Japonų korporacija Sony pradeda gaminti fotoaparatus su "Smile Shutter" funkcija, kuri leidžia foto kamerai reaguoti į šypseną.
Ši automatinė fotografavimo funkcija geba suprasti kada kas nors šypsosi ir pati nufotografuoti be jokio mygtukų paspaudimo.
Tai suteikia daugiau žaismingumo šeimos nuotraukose, portretuose. Jei kadre yra daugiau žmonių, fotoaparatas pats suveiks tik tada kai nusišypsos pagrindinis fokusuojamas objektas.
Fotoaparatas gali pats padaryti iki 6 kadrų besišypsančių objektų, be rankinio fotografavimo paspaudimo.

Pirmieji Sony fotoaparatai su "Smile Shutter" funkcija tai Sony DSC-T70 /DSC-T75 ir Sony DSC-T200

Taigi, nuo šiol visos Jūsų nuotraukos bus "linksmos" :)